kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Žodžių daryba

Lietuvių kalbos žodžių darybos sistema

Lietuvių kalbos žodžių daryba kaip mokslas dar nėra galutinai suradęs savo vietos kalbotyroje. Vieni mokslininkai mano, kad tai yra morfologijos dalis ir turi būti aprašomas kartu su kalbos dalimis, nes žodžių daryba yra morfologinė, kiti mano, kad tai savarankiškas mokslas ir jo aprašus pateikia atskirai, treti labiau linkę sieti su leksikologija, nes tai vis dėlto naujų žodžių radimosi įrankis, ketvirti net pageidauja darybą susieti su akcentologija, nes darybos reguliarumas stipriai susijęs su irgi reguliaria kirčiavimo sistema. Paskirų žodžių darybos reiškinių vertinimas irgi yra prieštaringas – vieni mokslininkai stengiasi kuo logiškiau, sistemiškiau vertinti darybos reiškinius, kiti labiau paiso šimtamečių gramatikos tradicijų. Todėl žodžių darybos aprašų esama visokių, kartais prieštaringų ir tai neturėtų stebinti. Čia lietuvių kalbos žodžių darybos sistema pateikiama tradiciškiau, bet nevengiama ir parodyti ir prieštaravimų.
Pagrindiniai lietuvių kalbos žodžių darybos būdai yra penki – priesaginis (
senelis), priešdėlinis (pasukti), galūninis (stalius), sudūrimas (skeltalūpis) ir mišrusis (povestuvinis). Atkreiptinas dėmesys, kad sudūrimas (arba dūryba) atskiriamas nuo galūninės darybos, nes taip yra daroma tradicinėje gramatikoje (vis dėlto neabejojant, kad darybos formantas yra galūnė). Taip pat laikomasi nuostatos, kad vientisa ir visaapimanti žodžių darybos sistema egzistuoja tik gramatikose, o konkrečiai kalboje savarankiškos kalbos dalys turi kiekviena savitą darybos sistemą. Todėl darybos aprašui galima rinktis du pjūvius: pagal kalbos dalis ir pagal darybos būdus. Šiame žinyne rašoma pagal darybos būdus, o kiekvieno darybos būdo skyrelyje apžvelgiami paskirų kalbos dalių darybos ypatumai. Ne visoms savarankiškoms kalbos dalims aktualūs žodžių darybos klausimai. Skaitvardis ir įvardis kaip žodžių klasės yra labai uždaros, todėl į jas naujų žodžių beveik nepatenka, juolab ne morfologinės darybos keliu. Todėl lietuvių kalbos darybai aktualios kalbos dalys yra daiktavardis, būdvardis, veiksmažodis ir prieveiksmis. Tarnybinės kalbos dalys irgi yra uždaros klasės, o emocinės-ekspresinės, nors ir galimos smarkiai gausinti, vis dėlto jos morfologinės darybos irgi neturi.

Ar žinote, kad...